- sudievinti
- sudiẽvinti vksm. Tiek prū̃sai, tiek germãnai kri̇̀tusius di̇̀dvyrius ar mi̇̀rusius vadùs sudiẽvindavo.
.
.
sudievinti — sudiẽvinti tr. suteikti Dievo ypatybių: Tuo būdu aistis sudievino patį dangų ir jo kūnus rš. dievinti; įdievinti; padievinti; sudievinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įdievinti — įdiẽvinti tr. sudievinti: Ėjo įvairios aukos visuotinai įdievintai gamtai, tariant, dievams rš. dievinti; įdievinti; padievinti; sudievinti … Dictionary of the Lithuanian Language
apdeivuoti — tr. sudievinti: Skaitlius tų apdeivuotų šiandien nežinomas Bs. deivuoti; apdeivuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
dievinti — diẽvinti, ina, ino tr. 1. LL271 Dievu laikyti, garbinti. 2. prk. labai mylėti, aukštinti: Jis ją diẽvina, stačiai ant rankų nešioja Jnšk. Savo vaiką ji dievina ir sykiu nekenčia rš. dievinti; įdievinti; padievinti; sudievinti … Dictionary of the Lithuanian Language
padievinti — padiẽvinti tr. padaryti dievišku: Tasai penukšlas nėjo ing pasylijimą kūno jo, jau padiẽvinto DP196. dievinti; įdievinti; padievinti; sudievinti … Dictionary of the Lithuanian Language
sudievinimas — sudiẽvinimas sm. (1) → sudievinti: Krėvė jokio panteizmo neskelbia, jis kuo toliausiai nusikrausto nuo romantiškojo gamtos sudievinimo B.Sruog. dievinimas; sudievinimas … Dictionary of the Lithuanian Language